Kas yra djembe?

Djembe kilmė siekia Mali imperijos laikus Vakarų Afrikoje, maždaug XIII amžių. Tai instrumentas, atsiradęs mandinkų tautos kultūroje, kuri tuomet apėmė platų regioną – dabartinę Malį, Gvinėją, Burkina Fasą, Senegalą, Dramblio Kaulo Krantą.

Pats žodis „djembe” kilęs iš Vakarų Afrikos kalbų ir, kaip pasakoja tradicija, reiškia raginimą susiburti taikoje. Tai nėra atsitiktinumas – djembe nuo pat pradžių buvo bendruomenės instrumentas, šaukiantis žmones į vieną ratą.

Į kitus pasaulio kraštus djembe paplito XX a. antroje pusėje, kai Vakaruose suaugo susidomėjimas afrikietiška muzika ir perkusija. Šiandien jis grojamas tiek tradicinėje muzikoje, tiek šiuolaikinėje, tiek terapinėse ir mėgėjiškose grupėse.

Vakarų Afrikoje djembe niekada nebuvo tik instrumentas. Ilgus amžius jis buvo bendruomenės balsas – šaukiantis į susirinkimus, lydintis ceremonijas, palaikantis darbo ritmą laukuose, švenčiantis gimimus, vestuves, derliaus pabaigas.

Kiekvienam svarbiam įvykiui buvo savas ritmas. Atskiri ritmai egzistavo medžiotojams, atskiri – žvejams, atskiri – moterų darbams, atskiri – inicijavimo apeigoms. Žmogus, klausantis ritmo, suprasdavo, kas vyksta kaime, dar nematydamas paties įvykio.

Centrinė figūra šitoje sistemoje – djembefola. Tai ne paprastas grotojas, o meistras solistas, vedantis visą ansamblį. Šalia jo – dundun ansamblis (didesni, lazdelėmis mušami būgnai), kuris kuria pamatinį ritmą. Djembefola groja ant viršaus – improvizuoja, akcentuoja, veda dainas, atsako šokėjams.

Ši tradicija išliko ir šiandien. Mali, Gvinėjos, Senegalo kaimuose tebevyksta tos pačios ceremonijos, tie patys ritmai. O Vakarų Afrikos meistrai keliauja po pasaulį, mokydami šios muzikos kitose kultūrose.