Ritmai

Kuku atkeliavo iš Bagų tautos, gyvenančios Gvinėjos pakrantėje prie Atlanto. Tradiciškai grojamas po sėkmingos žvejybos arba kitomis bendruomenės šventėmis – moterys šokdavo aplink ugnį per visą naktį.

Šiandien Kuku tapo vienu populiariausių djembe ritmų pasaulyje. Dažnai mokoma pradedantiesiems, nors tradicinė versija turi sudėtingų variacijų ir staigių perėjimų.

Djansa (kartais užrašomas kaip Diansa arba Jansa) yra Malio bambarų tautos ritmas. Klasikinis „pirmasis ritmas” – paprastos struktūros, lengvai įsimenamas, todėl idealus mokytis pradedantiesiems.

Tradiciškai skambėdavo vakarinėse vakaruškose, kur visa kaimo bendruomenė susirinkdavo šokti ir bendrauti. Lengvas tempas leidžia šokėjams ilgai išbūti rate.

Yankadi yra Gvinėjos sususų tautos ritmas, dažniausiai grojamas porose su Macru. Pradžioje skamba lėtoji Yankadi dalis, kurioje šokėjai juda ramiai, su elegantiškais judesiais.

Vėliau tempas pakeičiamas į Macru, ir šokis tampa energingesnis. Šis duetas tradiciškai skambėdavo per jaunimo susibūrimus – susipažinimus, vakaruškas.

Macru (kartais Makru) yra greitoji Yankadi-Macru duetinio šokio dalis. Šis ritmas yra žymiai greitesnis ir energingesnis, šokėjai pereina prie aktyvesnių judesių.

Sudėtingumas slypi ne tame, kad būtų daug sudėtingų figūrų, bet kad reikia išlaikyti tempą, tiksliai reaguoti į šokėjus ir mokėti perimti staigų perėjimą iš lėto į greitą.

Sunu yra Malio khassonkų tautos šokio ritmas. Khassonke gyvena vakarinėje Malio dalyje, prie Senegalo sienos. Šis ritmas tradiciškai grojamas šventėse ir didesniuose susibūrimuose.

Sunu turi labai charakteringą sinkopuojančią struktūrą – vienos eilės kartojasi reguliariai, o kitos atneša netikėtumo. Tai duoda ritmui gyvybingumo, šokėjams – erdvės improvizacijai.

Djole (taip pat žinomas kaip Yole) atkeliavo iš Sieros Leonės temnės tautos. Tradiciškai šis ritmas lydėjo kaukių šokius karnavalo metu – šokėjai dėvėdavo dideles medines kaukes, simbolizuojančias dvasias ir protėvius.

Šiandien Djole grojamas kaip pagarbos ženklas savo istorijai, ne tik kaip pramoga. Sinkopuojanti struktūra ir aiškus kontūras daro jį atpažįstamą iš pirmo karto.

Tiriba yra Gvinėjos Bagų tautos ritmas, kuris tradiciškai grojamas mergaičių perėjimo į suaugystę ceremonijose. Tai svarbus bendruomenės įvykis, kuriame dalyvauja visos kaimo moterys.

Ritmas turi specifinę struktūrą su keliomis dalimis – kiekviena atitinka skirtingą ceremonijos etapą. Sudėtinga ne pati melodinė struktūra, o ritmo perėjimai ir tikslus laiko jutimas.

Mendiani yra malinkų ritmas, tradiciškai skirtas pagerbti jaunoms mergaitėms, kurios pasižymėjo savo bendruomenėje – šokėjos, dainininkės, kūrybiškos asmenybės.

Šokio metu pasirinkta mergaitė šoka centre, o aplink ją grojama specifinė struktūra. Ritmas energingas, su staigiais pokyčiais, kviečiantis šokėjus parodyti savo talentą.

Kakilambe yra vienas svarbiausių Gvinėjos Bagų tautos ritmų. Pavadinimas reiškia mistinę miško dvasią, kuri tradiciškai pasirodydavo bendruomenės gyvenime per ypatingas progas.

Tai šventas ritmas, ne paprastas pramoginis – jis turi specifinį tempą ir struktūrą, kurios negalima keisti. Sudėtingumas slypi būtent tame discipline ir gerbtos formos išsaugojime.

Soli yra malinkų berniukų iniciacijos ritmas, grojamas perėjimo į suaugystę ceremonijose. Egzistuoja kelios atmainos – Soli des Manianes (greitas), Soli Lent (lėtas) – kiekviena su savo specifine paskirtimi.

Ritmas labai sudėtingas, su keliomis dalimis, kurios eina viena po kitos su konkrečiomis perėjimo signalais. Mokytis Soli reikia ne tik technikos, bet ir konteksto supratimo.

Kassa atkeliavo iš malinkų žemės ūkio tradicijos. Tradiciškai šis ritmas skambėdavo derliaus metu, kai vyrai dirbdavo laukuose – būgnininkai grodavo, o darbininkai sekė ritmą savo darbu.

Šis ritmas turi kelias variacijas pagal darbo etapą – sėjos, ravėjimo, derliaus. Sudėtingas dėl ilgos formos ir ritmingo nuoseklumo, kurį reikia išlaikyti valandų valandas.

Doundounba (kartais Dundunba) reiškia „stiprių vyrų ritmą” arba „šokį”. Tradiciškai šis ritmas skambėdavo, kai jauni vyrai demonstruodavo savo jėgą ir drąsą – dažnai kovos formoje, kuri primena imtynes.

Tai vienas garsiausių ir intensyviausių djembe ritmų. Sudėtingumas slypi greitose perėjimose ir reikalavime išlaikyti aukštą energiją per visą šokio trukmę.